Maždaug 15 procentų pasaulio gyventojų kenčia nuo spengimo ausyse – būklės, dėl kurios kažkas girdi garsą (pvz., skambėjimą ar zvimbimą) be jokio išorinio šaltinio. Tai dažnai siejama su klausos praradimu.
Ši būklė gali ne tik erzinti ligonius, bet ir rimtai paveikti psichinę sveikatą, dažnai sukelti stresą ar depresiją. Tai ypač pasakytina apie pacientus, kurie mėnesius ar metus kenčia nuo spengimo ausyse.
Šiuo metu nėra vaistų nuo spengimo ausyse. Taigi radus būdą, kaip jį geriau valdyti ar gydyti, būtų galima padėti daugybei milijonų žmonių visame pasaulyje.
Ir viena mokslinių tyrimų sritis, kuri gali padėti mums geriau suprasti spengimą ausyse, yra miegas. Tam yra daug priežasčių.
Pirma, spengimas ausyse yra fantominis suvokimas. Tai yra tada, kai mūsų smegenų veikla verčia mus pamatyti, girdėti ar užuosti dalykus, kurių nėra. Daugelis žmonių fantominius suvokimus patiria tik miegodami. Tačiau žmonės, sergantys spengimu ausyse, būdami girdi fantominius garsus.
Antroji priežastis yra ta, kad spengimas ausyse keičia smegenų veiklą, kai kurios smegenų sritys (pavyzdžiui, susijusios su klausa) gali būti aktyvesnės, nei turėtų būti. Tai taip pat gali paaiškinti, kaip vyksta fantominiai suvokimai. Kai miegame, kinta ir aktyvumas tose pačiose smegenų srityse.
Mūsų neseniai atlikta tyrimų apžvalga nustatė keletą smegenų mechanizmų, kuriais grindžiamas spengimas ausyse ir miegas. Geriau suprasdami šiuos mechanizmus ir jų ryšį, vieną dieną galėtume rasti būdų, kaip valdyti ir gydyti spengimą ausyse.
Miegas ir spengimas ausyse
Kai mes užmiegame, mūsų kūnas patiria kelis miego etapus. Vienas iš svarbiausių miego etapų yra lėto bangos miegas (taip pat žinomas kaip gilus miegas), kuris, kaip manoma, yra pats ramiausias miego etapas.
Lėto miego metu smegenų veikla juda išskirtinėmis „bangomis“ per skirtingas smegenų sritis, kartu suaktyvindama dideles sritis (pvz., susijusias su atmintimi ir garsų apdorojimu), prieš pereinant prie kitų.
Manoma, kad lėtas miegas leidžia smegenų neuronams (specializuotoms smegenų ląstelėms, siunčiančioms ir priimančioms informaciją) atsigauti po kasdienio nusidėvėjimo, o miegas leidžia mums jaustis pailsėjusiems. Manoma, kad tai taip pat svarbu mūsų atminčiai.
Ne kiekviena smegenų sritis patiria tokį patį lėtos bangos aktyvumą. Jis ryškiausias srityse, kurias dažniausiai naudojame būdami budrūs, pavyzdžiui, tose, kurios svarbios motorinei funkcijai ir regėjimui.
Tačiau kartais tam tikros smegenų sritys gali būti pernelyg aktyvios lėto miego metu. Taip atsitinka esant miego sutrikimams, tokiems kaip vaikščiojimas miego metu.
Panašus dalykas gali nutikti žmonėms, sergantiems spengimu ausyse. Manome, kad hiperaktyvūs smegenų regionai gali išlikti budrūs kitaip miegančiose smegenyse. Tai paaiškintų, kodėl daugelis žmonių, sergančių spengimu ausyse, dažniau patiria sutrikusį miegą ir nakties siaubą nei žmonės, kurie neserga.
Sergantys ausyse taip pat daugiau laiko praleidžia lengvu miegu. Paprasčiau tariant, manome, kad spengimas ausyse neleidžia smegenims gaminti lėtos bangos veiklos, reikalingos giliam miegui, todėl miegas yra lengvas ir pertraukiamas.
Tačiau nors spengę ausyse sergantys pacientai vidutiniškai giliai miega mažiau nei žmonės, kurių spengimas ausyse neserga, mūsų apžvalgoje nagrinėti tyrimai rodo, kad tam tikram giliam miegui spengimas ausyse beveik nedaro įtakos. Taip gali būti todėl, kad smegenų veikla, vykstanti giliausio miego metu, iš tikrųjų slopina spengimą ausyse.
Yra keletas būdų, kaip smegenys gali slopinti spengimą ausyse gilaus miego metu. Pirmasis yra susijęs su smegenų neuronais. Manoma, kad po ilgo budrumo neuronai smegenyse persijungia į lėtos bangos veiklos režimą, kad atsigautų. Kuo daugiau neuronų šiame režime kartu, tuo stipresnis potraukis likusioms smegenų dalims prisijungti.
Žinome, kad potraukis miegoti gali sustiprėti pakankamai stipriai, kad smegenų neuronai ilgainiui pereis į lėtos bangos veiklos režimą. Ir kadangi tai ypač pasakytina apie pernelyg aktyvias smegenų sritis būdravimo metu, manome, kad dėl to spengimas ausyse gali būti slopinamas.
Taip pat įrodyta, kad lėtosios bangos trukdo ryšiui tarp smegenų sričių. Giliausio miego metu, kai lėtųjų bangų aktyvumas yra stipriausias, tai gali neleisti hiperaktyviems regionams trikdyti kitų smegenų sričių ir netrukdyti miegoti.
Tai paaiškintų, kodėl žmonės, turintys spengimą ausyse, vis dar gali giliai miegoti ir kodėl spengimas ausyse gali būti slopinamas tuo metu.
Miegas taip pat svarbus stiprinant mūsų atmintį, nes padeda keisti smegenų neuronų ryšius. Manome, kad smegenų ryšio pokyčiai miego metu prisideda prie to, dėl ko spengimas ausyse tęsiasi ilgą laiką po pradinio trigerio (pvz., klausos praradimo).
Spengimo ausyse gydymas
Jau žinome, kad spengimo ausyse intensyvumas gali keistis per dieną. Ištyrus, kaip spengimas ausyse keičiasi miego metu, gali tiesiogiai suprasti, ką smegenys daro, kad sukeltų spengimo ausyse intensyvumo svyravimus.
Tai taip pat reiškia, kad galime manipuliuoti miegu, kad pagerintume pacientų savijautą ir galbūt sukurtume naujus spengimo ausyse gydymo būdus.
Pavyzdžiui, miego sutrikimus galima sumažinti, o lėto bangos aktyvumą galima padidinti taikant miego ribojimo paradigmas, kai pacientams liepiama eiti miegoti tik tada, kai iš tikrųjų yra pavargę. Miego intensyvumo padidinimas gali padėti mums geriau pamatyti miego poveikį spengimui ausyse.
Nors manome, kad gilus miegas labiausiai paveikia spengimą ausyse, pasitaiko daug kitų miego stadijų (pvz., greitas akių judėjimas arba REM miegas) – kiekvienas turi unikalių smegenų veiklos modelių.
Būsimuose tyrimuose ir miego stadiją, ir spengimo ausyse aktyvumą smegenyse būtų galima stebėti tuo pačiu metu registruojant smegenų veiklą. Tai gali padėti sužinoti daugiau apie ryšį tarp spengimo ausyse ir miego bei suprasti, kaip spengimą ausyse gali sumažinti natūrali smegenų veikla. 
Linus Milinski, Oksfordo universiteto Neurologijos mokslų daktaras; Fernando Nodal, Oksfordo universiteto Klausos neurologijos grupės katedros lektorius; Viktorija Bajo Lorenzana, Oksfordo universiteto neurologijos docentė ir Vladyslav Vyazovskiy, Oksfordo universiteto miego fiziologijos profesorius.
Šis straipsnis iš naujo paskelbtas iš The Conversation pagal Creative Commons licenciją. Skaitykite originalų straipsnį.
Ankstesnė šio straipsnio versija buvo paskelbta 2022 m. gegužės mėn.
