Mokslininkai jau kurį laiką įtarė, kad ryšys tarp mūsų žarnyno ir smegenų vaidina svarbų vaidmenį Parkinsono ligos vystymuisi.
Neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad žarnyno mikrobai gali būti įtraukti ir susiejo juos su sumažėjusiu riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7) kiekiu, nurodant kelią į netikėtai paprastą gydymą, kuris gali padėti: B grupės vitaminus.
„Tikėtina, kad riboflavino ir (arba) biotino papildymas bus naudingas Parkinsono liga sergančių pacientų pogrupiui, kuriame žarnyno disbiozė atlieka pagrindinį vaidmenį”, – rašo Nagojos universiteto medicinos tyrinėtojas Hiroshi Nishiwaki ir jo kolegos savo gegužę paskelbtame dokumente.
frameborder=”0″ enable=”pagreičio matuoklis; automatinis paleidimas; iškarpinė-rašyti; šifruota laikmena; giroskopas; vaizdas vaizde; web-share” referrerpolicy=”strict-origin-when-cross-origin” allowfullscreen>
Neurodegeneracinė liga paveikia beveik 10 milijonų žmonių visame pasaulyje, kurie geriausiu atveju gali tikėtis gydymo, kuris sulėtins ir palengvins simptomus.
Simptomai paprastai prasideda nuo vidurių užkietėjimo ir miego problemų, iki 20 metų, kol progresuoja į demenciją ir sekinantį raumenų kontrolės praradimą.
Ankstesni tyrimai parodė, kad Parkinsono liga sergantys žmonės taip pat patiria mikrobiomo pokyčius dar gerokai anksčiau nei atsiranda kiti požymiai.
Analizuodami išmatų mėginius iš 94 Parkinsono liga sergančių pacientų ir 73 palyginti sveikų kontrolinių asmenų Japonijoje, Nishiwaki ir komanda palygino savo rezultatus su duomenimis iš Kinijos, Taivano, Vokietijos ir JAV.
Nors įvairiose tirtose šalyse dalyvavo skirtingos bakterijų grupės, jos visos turėjo įtakos B grupės vitaminų sintezei organizme.
Tyrėjai nustatė, kad žarnyno bakterijų bendruomenių pokyčiai buvo susiję su riboflavino ir biotino sumažėjimu žmonėms, sergantiems Parkinsono liga.
Nishiwaki ir jo kolegos tada parodė, kad B grupės vitaminų trūkumas buvo susijęs su trumpos grandinės riebalų rūgščių (SCFA) ir poliaminų – molekulių, kurios padeda sukurti sveiką gleivių sluoksnį žarnyne – sumažėjimu.
„Dėl poliaminų ir SCFA trūkumo gali suplonėti žarnyno gleivių sluoksnis, padidėti žarnyno pralaidumas – abu pastebėti sergant Parkinsono liga“, – aiškina Nishiwaki.
Jie įtaria, kad susilpnėjęs apsauginis sluoksnis veikia žarnyno nervų sistemą daugiau toksinų, su kuriais dabar susiduriame dažniau. Tai apima valymo chemikalus, pesticidus ir herbicidus.
Tokie toksinai skatina perprodukciją α-sinukleino fibrilių – molekulių, kurios, kaip žinoma, kaupiasi dopaminą gaminančiose ląstelėse, esančiose mūsų smegenų substantia nigra dalyje, ir padidina nervų sistemos uždegimą, galiausiai sukeliančius Parkinsono ligos motorinius ir demencijos simptomus.
2003 m. atliktas tyrimas parodė, kad didelės riboflavino dozės gali padėti atkurti kai kurias motorines funkcijas pacientams, kurie taip pat pašalino raudoną mėsą iš savo raciono.
Taigi gali būti, kad didelės vitamino B dozės gali užkirsti kelią tam tikrai žalai, siūlo Nishiwaki ir komanda.
Visa tai rodo, kad pacientų sveikų žarnyno mikrobiomų užtikrinimas taip pat gali būti apsauginis, nes sumažintų toksiškų teršalų kiekį mūsų aplinkoje.
Žinoma, esant tokiai sudėtingai Parkinsono ligos įvykių grandinei, ne visi pacientai gali patirti tas pačias priežastis, todėl kiekvienas asmuo turėtų būti įvertintas.
„Galėtume atlikti pacientų žarnyno mikrobiotos analizę arba atlikti išmatų metabolitų analizę”, – aiškina Nishiwak.
„Naudodami šias išvadas, galėtume nustatyti asmenis, turinčius specifinių trūkumų, ir skirti geriamųjų riboflavino ir biotino papildų tiems, kurių lygis sumažėjo, o tai gali sukurti veiksmingą gydymą.”
Šis tyrimas buvo paskelbtas m npj Parkinsono liga.
Ankstesnė šio straipsnio versija buvo paskelbta 2024 m. birželio mėn.
